2015 m. tiesioginių išmokų struktūra skirsis nuo buvusios 2007–2014 m.

Tiesioginių išmokų struktūra 2015 m. iš esmės skirsis nuo dabartinės, buvusios 2007–2014 metais, tačiau ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pareiškėjams ir toliau ketinama mokėti nacionalines išmokas, kurioms Vyriausybė kasmet skiria lėšų, informuoja Žemės ūkio ministerija.

2015 m. bus taikomos šios paramos schemos:

  • pagrindinė išmoka už plotus (mokama taip pat, kaip ir iki šiol);
  • žalinimo išmoka;
  • jaunųjų ūkininkų išmoka;
  • susietoji parama už gyvulius ir augalus;
  • išmoka už pirmuosius 30 hektarų.

2014 m. išmokoms iš viso ES biudžeto yra skirta 1 mlrd. 322 mln. Lt. Didesniems nei 14 ha ūkiams yra taikoma finansinė disciplina (moduliacija), tai yra toms tiesioginių išmokų sumoms, kurios viršija 2 tūkst. eurų ribą, taikomas 1,3 proc. mažinimas.

Nacionalinei paramai iš valstybės biudžeto skirta 117 mln. Lt už pasėlius, gyvulius, pieną. Ypatingas dėmesys skiriamas pieno ūkiams – nacionalinė parama už 2014 m. siekia 67 mln. Lt, specialioji  parama – 42 mln. Lt, kompensacijos pieno gamintojams dėl Rusijos embargo susidariusių kainų skirtumų siekia 48 mln. iš ES ir 30 mln. Lt – iš nacionalinio biudžeto.

Nuo 2015 m. ES tiesioginės išmokos gali būti skiriamos tik aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams. Asmuo, norintis gauti tiesiogines išmokas, turės įrodyti, kad jo gaunamų tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 proc. jo ne žemės ūkio veiklos pajamų arba jo įmonės įstatuose žemės ūkio veikla numatyta kaip pagrindinė. Pievų ir ganyklų plotuose pareiškėjai turės vykdyti valstybės narės nustatytą minimalią veiklą – šienauti pievas.

Nuo 2015 m. įsigalioja ir žalinimo reikalavimai. Turintiems daugiau kaip 10 ha ariamos žemės būtina auginti bent 2 skirtingas kultūras, tuo tarpu turintiems daugiau kaip 30 ha – būtinos 3 skirtingos kultūros. Svarbu išlaikyti daugiametes ganyklas ir išskirti ekologiniu požiūriu svarbias vietoves. Turintieji daugiau kaip 15 ha žemės privalo 5 proc. nuo ariamos žemės atidėti azotą fiksuojantiems augalams arba pūdymui. Iki Naujųjų bus parengtos Tiesioginių išmokų taisyklės, ministerijos tinklalapyje yra įkelta Žalinimo reikalavimų bandomoji skaičiuoklė ir parengtos Žalinimo reikalavimų įgyvendinimo gairės.

Susietoji parama – tai papildoma parama pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Parama gali būti mokama už deklaruotus plotus pasirinktame augalininkystės sektoriuje arba už gyvulius – gyvulininkystės sektoriuje. Šiai schemai galima skirti iki 13 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos. Ši dalis gali būti padidinta dar 2 proc. punktais, skiriant bent 2 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos baltyminiams augalams remti, todėl teoriškai savanoriškajai susietajai paramai galima skirti iki 15 proc. Lietuva, siekdama kaip galima stipriau remti gamybą, nusprendė susietajai paramai skirti visus 15 proc. bendros tiesioginių išmokų sumos. Susietoji parama 2014 m. mokama už 2013–2014 m. pagamintą pieno kiekį, o nuo 2015 m. ši parama bus mokama už einamaisiais metais laikytą karvių ir bulių skaičių.

Numatoma, kad vienkartinė išmoka už plotus kartu su  žalinimo išmoka sieks 352  Lt už hektarą, išmoka už pirmuosius 30 hektarų –161 Lt, jaunojo ūkininko gaunama papildoma išmoka – 159 Lt. Vienkartinė išmoka už plotus kartu su žalinimo išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus – 513 Lt, o išmoka už plotus kartu su žalinimo išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir jaunojo ūkininko išmoka prilygs 672 Lt už hektarą. 2015 m. didžiausias dėmesys bus skiriamas vidutiniams jaunųjų ūkininkų gyvulininkyste besiverčiantiems ūkiams, o vienas svarbiausių Žemės ūkio ministerijos uždavinių – tinkamai paruošti administravimo sistemą bei užtikrinti, kad apie būsimas priemones visuomenė būtų informuojama laiku, todėl jau 2015 m. vasario mėnesį ministerija ketina organizuoti mokymus savivaldybių ir seniūnijų darbuotojams.

Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją