Apie inovatyvių trąšų gamybą ir naudojimą

Žemdirbių, taikančių naujausias augalininkystės technologijas tikslas – ne tik teisingai parinkti trąšų normas ir laiku jas išberti, bet ir priimti sprendimus, kad augalai maksimaliai įsavintų mitybos elementus iš trąšų. Mitybos elementų įsavinimo valdymas leidžia valdyti augalų augimą ir produktyvumo formavimą ir pilnai išnaudoti augalų genetinį potencialą. Įmonės „Arvi fertis“ specialistai mano, kad tai įmanoma padaryti tinkamai suderinus maisto medžiagas trąšose. Trąšų gamyboje maisto medžiagos derinamos taip, kad vieni elementai veiktų greitai, o kitų veikimas būtų ištęstas. Dėl to įmonės specialistai nuolat ieško naujų trąšų formų, kad jos būtų efektyvios ir saugios aplinkai.

Pažangūs žemdirbiai vadovaujasi naujais kriterijais. Jiems svarbu, kad augalininkystės verslas būtų ekonomiškai efektyvus ir gamtosaugine prasme saugus. Tačiau ne vienas žemdirbys susiduria su problema, nes šiuolaikinės augalų veislės pasižymi aukštu produktyvumu ir reikalauja didesnių trąšų normų ir efektyvios apsaugos, o tokios priemonės, ypač naudojant aukštas azoto tręšimo normas, tręšiant nesubalansuotai, savaime suprantama, alina dirvožemį, mažina jo humusingumą, Dėl to ūkiuose jau pradedami naudoti biologiniai preparatai, gerinantys dirvožemio savybes ir didinantys trąšų efektyvumą. Neatsitiktinai „Arvi fertis“ pradėjo gaminti biologizuotas trąšas. Mikroorganizmai esantys trąšose geba neaktyvias ir chemiškai surištas medžiagas paversti augalams prieinamomis.

Įmonės specialistams pasirėmus mokslininkų rekomendacijomis pavyko tinkamai subalansuoti maisto medžiagų santykį pagal atskiras augalų grupes, jas specializuojant ir šiuo metu asortimente jau yra trąšos, tenkinančios praktiškai visų augalų fiziologinius poreikius. Ypač daug dėmesio skiriama fosforo įsavinimo didinimui. Apie fosforo prieinamumą kalbama neatsitiktinai: fosforas dirvoje randamas augalams neprieinamuose junginiuose. Tokio fosforo dirvoje yra 5–6 t/ha. Į augalams prieinamą formą fosforą verčia dirvoje gyvenančios bakterijos Bacillus megaterium var. Phosphaticum. Jos ardydamos organinius junginius išlaisvina fosforą ir paverčia į tirpias fosforo rūgšties druskas. Vėliau susidaro junginiai prieinami augalams. Analizuojant atliktų mokslinių ir gamybinių tyrimų duomenis ir buvo sukurtos biologizuotos „Arvi fertis“ trąšos.

Trąšų gamybai įmonės specialistai parenka efektyvias žaliavas, ypač fosforo, pasižyminčio greitu tirpumu ir įsisavinamumu. Jas apvėlus mikroorganizmais, atpalaiduojančiais fosforą iš dirvožemio komplekso, pagerinamos fosforo įsavinimo galimybės, nes jo įsavinimas neblokuojamas net rūgščiose, daug aliuminio ir geležies turinčiuose dirvožemiuose.

„Arvi fertis“ specialistai per ilgus praktikos metus parinko pačias geriausias žaliavas trąšų gamybai. Svarbiausia, kad maisto medžiagos esančios trąšose būtų naudingos augalams. Tačiau žemdirbiai neturėtų pamiršti, kad trąšų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksnių – dirvožemio savybių, naudojamos agrotechnikos, meteorologinių sąlygų bei augalų savybių. Dar vienas „Arvi fertis“ trąšų privalumas tai, kad lengviau parinkti optimalias trąšų normas ir išsaugoti maisto medžiagų santykį net mažiau fosforinguose ar kalinguose bei su nepalankiu augalams pH dirvožemiuose. Ūkininkai jau pastebėjo, kad augalai puikiai reaguoja net į mažesnes šių trąšų normas, o tai labai aktualu žemesnio derlumo dirvose ūkininkaujantiems žemdirbiams.

„Arvi fertis“ specialistai toliau vykdo mokslinius tiksliuosius bei gamybinius bandymus ir gautus rezultatus įdiegia inovatyvių trąšų gamyboje.

Parengta pagal “Arvi fertis” informaciją