Apie žieminių kviečių tręšimo ypatumus

Ūkininkai renkasi intensyvias, derlingas ir atsparias šalčiams žieminių kviečių veisles, tačiau kartais neįvertina, kad produktyvios veislės pilnai atsiskleidžia tik optimaliai subalansavus mitybos elementus. Agrochemijos specialistai pastebi, kad daugeliu atvejų žemdirbių ūkiuose augalų derlingumas didėja lėčiau nei prognozuojama, o dažnai pastebimi atvejai, kai derlingumas nekinta. Ūkininkams dėl žinių stokos sudėtinga pilnai išnaudoti naujų veislių derlingumo potencialą. Kartais atotrūkis tarp veislės potencialo ir faktinio derlingumo didėja. Pasak Aleksandro Stulginskio Universiteto doc.V.Liako, lieka  atsakyti į klausimą, ar tai vyksta dėl klimato kaitos, ar pasėlių produktyvumo valdymo.

Trąšų formų ir normų parinkimas žieminiams kviečiams užima ypatingai svarbią vietą auginimo technologijoje. Augalų produktyvumas ir derliaus kokybė tiesiogiai koreliuoja su augalų aprūpinimu mitybos elementais per visą vegetacijos laikotarpį. Nustatyta, kad tonai derliaus suformuoti žieminiai kviečiai sunaudoja apie 32 kg azoto, 11 kg fosforo ir apie 22 kg kalio ir mažesnius kiekius antrinių makroelementų bei mikroelementų. Eksperimentų duomenys rodo, kad dirvožemyje tokio kiekio augalams prieinamų elementų praktiškai nėra, dėl to geriausia naudoti mineralines trąšas. Efektyviausia, kai patenkinamas augalų poreikis visiems elementams.

Reikia prisiminti, kad derlingumas priklauso nuo vieno ribojančio veiksnio – mažiausio kiekio augalams prieinamoje formoje esančio elemento. Agrochemikai seniai nustatė, kad nesuderintas azoto, fosforo ir kalio santykis mažina augalų produktyvumą, gali padidėti užsikrėtimo ligomis tikimybė, blogėja produkcijos kokybė.

Įmonės ”Arvi fertis” specialistai siūlo labai platų ir žemdirbiams jau gana gerai žinomą kompleksinių trąšų žieminiams kviečiams asortimentą. Šių metų naujovė – startinės trąšos 1-2 mm mikrogranulėse, įterpiamos su specialiais mikrodozatoriais ypač arti sėjamų kviečių sėklų. Jos spartina šaknų sistemos augimą ir greitesnį augalų vystymąsi – maisto medžiagos augalui tampa prieinamos ypatingai greitai. Tai trąšos inovatyviems, savo ūkio  dirvožemiu besirūpinantiems ir taupantiems žemdirbiams. Pažangiuose ūkiuose dažniausiai dirvožemiai būna pakankamai derlingi. Jei dirvožemyje randama P2O5 ir K2O daugiau nei 150–170 mg/kg, rekomenduojame rudenį lokaliai įterpti mikrogranulių  trąšas, išberiant 20-30 kg/ha normą, o įvertinus augalų būklę pavasarį ir pasitarus su konsultantais, išberti NPK trąšas. Mažiau derlingose dirvose rekomenduojame išberti dalį planuojamos  NPK trąšų normos, o lokaliai sėjos metu – įterpti mikrogranulių trąšas.

Tradiciniam lokaliam įterpimui tinka visos įprastinės “Arvi fertis” rudeninės kompleksinių trąšų sudėtys, tame tarpe ir biologizuotos trąšos (praturtintos mikroorganizmais arba huminėmis bei fulvo rūgštimis). Tręšimo variantų yra labai daug. Pasirinkusiems tradicines tręšimo technologijas, rekomenduojame trąšas išberti prieš pagrindinį žemės dirbimą, ypač jei naudojama supaprastinta žemės dirbimo technologija. Daugelio kultivatorių noragėliai dirvą maišo iki 20 cm gylio ir tolygiai paskirsto trąšas. Mažiau derlingose dirvose ypač svarbu trąšas išberti rudenį, nes pagerėja augalų pasiruošimas žiemai. Daugiamečiais moksliniais  tyrimais nustatyta, kad išbėrus P60-100K100-150 žieminiai kviečiai geriau krūmijosi, lyginant su tręštais minimalia trąšų norma P20-60K30-90, gausiau patręšus peržiemojo daugiau kaip 55 proc. augalų, o taupant – iki 45 proc. Nežiūrint kitų derliaus struktūros elementų, derlingumas gausiau tręštuose plotuose siekė 5,5–7,5 t/ha, o sumažinus trąšų normą – 3,5–4,5 t/ha.

 ”Arvi fertis” specialistai rekomenduoja žemdirbiams įvairiausias rudenines kompleksinių trąšų sudėtis, o žemdirbių pasirinkimas priklauso nuo dirvožemio savybių, žieminių kviečių priešsėlio, veislės, tręšimo būdo ir kitų veiksnių, todėl prieš apsisprendžiant geriausia pasitarti su įmonės specialistais. Viršnorminis tręšimas, nepagrįstas augalo fiziologiniais poreikiais, slopina dirvožemio biologinį aktyvumą, rūgština bei blogina dirvožemio struktūrą, todėl norint išvengti minėtų klaidų, reikia pasirinkti tinkamiausias trąšų formas ir normas, nes tik tuomet sudaromos palankiausios sąlygos jų geriausiam panaudojimui ir būsimam derliui.

Parengta pagal “Arvi fertis” informaciją