Knygoje apie tai, kas yra Lietuva ir jos politika

2014-09-03

Alvydas Jokubaitis, Raimundas Lopata. Lietuva kaip problema. Filosofiniai-istoriniai politikos tyrinėjimai. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 360 p.

Foto-14Knyga tęsia lietuvišką filosofinio ir istorinio mąstymo apie savo šalies kultūrą ir politiką tradiciją. Ją sudaro dviejų autorių, priskiriamų politologams, apmąstymai ta pačia tema – kas yra ta Lietuva ir jos politika? Tai nėra viena tik mechaniškas atskirų darbų, paskelbtų per paskutinį penkmetį, junginys. Knyga atsirado supratus, kad iš skirtingų perspektyvų kalbama apie tuos pačius Lietuvos kultūrai ir politikai svarbius dalykus. Anksčiau skelbti straipsniai ir studijos buvo peržiūrėti, o taip pat pateikti neskelbti darbai. Nepaisant filosofinės ir istorinės politikos analizės skirtumų, šias dvi disciplinas knygoje vienija bendras noras suvokti šiuolaikinės Lietuvos būklę. Tai daroma net tais atvejais, kai tiesiogiai nekalbama apie politiką, bet nagrinėjamas požiūris į religiją ar metaetikos problemas.

Ši knyga yra humanitarinių politikos mokslų bandymas, noras pabėgti nuo vyraujančios sociologinės politikos tyrinėjimo perspektyvos. Politika panaši į religiją. Tai, kaip žmonės meldžiasi yra kultūra, bet tai, kam jie meldžiasi – Dievas – nėra kultūra. Politika negali būti tapatinama vien su valstybe, teise ir valdymu. Dabartinė politika nėra vien tik ekonominių, socialinių, kultūrinių ir geopolitinių priežasčių padarinys. Ją lemia požiūris į istoriją. Nuo aukščiausių šalies vadovų, o taip pat kitų politinio proceso dalyvių požiūrio į istoriją priklauso ne tik praktiniai valstybės gyvenimo sprendimai – geopolitinio tapatumo turinys ir užsienio politikos kryptys, nacionalinis tapatumas ir politinis stabilumas, bet ir nacionalinių interesų interpretacijomis grindžiamos Lietuvos ateities perspektyvos.

Lietuvos apsisprendimas būti euroatlantinių organizacijų nare neturėjo jokių rimtesnių alternatyvų. Tačiau šis apsisprendimas turi būti vis iš naujo apmąstomas, suvokiant jį kaip vienintelį, bet kartu keliantį rimtų atsakymų reikalaujančius klausimus. Be neginčijamų geopolitinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių Lietuvos euroatlantinio apsisprendimo privalumų būtina matyti už jų slypinčius naujus iššūkius. Kitaip šalis pasmerkta blaškymuisi nuo vieno kraštutinumo prie kito. Pokomunistinė Lietuva buvo pasiruošusi nepriklausomybei, tačiau nesitikėjo tokio rimto globalizacijos iššūkio. Šiandien būtina rasti naują pusiausvyrą tarp tautos ir valstybės, tautiškumo ir kosmopolitizmo, kultūros ir politikos tame tarpe ir santykiuose su kaimynais.

Apie tai skaitykite ir:

http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/lrytas-lt-biblioteka-lietuva-kaip-problema.htm

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-09-01-lietuva-kaip-problema-kas-yra-lietuva-ir-jos-politika/121351

BAVI informacija