Naujosios biologizuotos trąšos bandymuose ir gamyboje

Šiuolaikinės augalininkystės uždavinys lieka nepakitęs – užauginti ekologiškai nepavojingą, aukštos kokybės derlių su optimaliomis išlaidomis. Įmonė „Arvi fertis“ nuolat ieško naujų sprendimų vieno iš svarbiausio elemento augalininkystėje – tręšimo produktų tobulinimo ir jau žengė naują žingsnį, didinant gaminamų trąšų efektyvumą. Sukurtos naujos kartos trąšos aktyvuoja augalų fiziologinius procesus ir leidžia augalams realizuoti užkoduotas genetines galimybes. Pirmieji naujos kartos trąšų privalumus išbandė ir įvertino žemdirbiai – cukrinių runkelių augintojai.

Žemdirbiai bei mokslininkai pastebėjo, kad dėl intensyvaus trąšų ir pesticidų naudojimo augalininkystės technologijose pastebimai sumažėjo biologinis dirvožemio aktyvumas, ko pasekmė – augančios išlaidos siekiamam derliui gauti. Esant nepakankamam dirvos biologiniam aktyvumui, augalinės liekanos užteršia dirvą patogenais. „Arvi fertis“ specialistai, remdamiesi atliktais naujais mokslininkų tyrimais ir siekdami optimizuoti augalų tręšimą, sukūrė trąšas, kurių efektyvumui aplinkos veiksniai turėtų mažiausiai įtakos.

Kadangi apie problemas pirmieji prabilo cukrinių runkelių augintojai, todėl pirmiausiai ir buvo pagamintos biologizuotos trąšos cukrinių runkelių augintojams. Buvo pasirinktos geriausiai cukrinių runkelių fiziologinius reikalavimus atitinkančios trąšos NPK 12-11-22+Na+S+B ir praturtintos azotobakterėmis Azotobacter vinelandii ir Bacillus megaterium var. Phosphaticum. Pirmiausiai inovatyvios trąšos išbandytos LAMMC Rumokų bandymų stotyje. Eksperimento rezultatai parodė, kad išbėrus 700 kg ha-1 trąšos NPK 12-11-22 ir papildomai 163 kg ha-1 amonio salietros, šakniavaisių derlingumas gautas – 94,07 t ha-1. Išbėrus tokią pat trąšų normą tik naudojant trąšas, praturtintas azotobakterėmis, nustatytas 4,15 t ha-1 didesnis cukrinių runkelių derlingumas. Dar didesnis šakniavaisių derliaus priedas 5,87 t ha-1 gautas naudojant trąšas, praturtintas fosforą mobilizuojančiomis bakterijomis. Naudojant biologizuotas trąšas padidėjo ir baltojo cukraus išeiga. Naudojant trąšas su azotobakterėmis, baltojo cukraus išeiga padidėjo 0,02 t ha-1, o tręšiant trąšomis, praturtintomis fosforo bakterijomis, – 0,59 t ha-1.

Žemdirbius visuomet domina ne tik gaunamas derlingumas, bet ir ekonominis tręšimo efektyvumas. Biologizuotos trąšos šiek tiek brangesnės, bet įvertinus trąšų ir tręšimo išlaidas grynasis pelnas naudojant trąšas su azotobakterėmis siekė 327,3 Lt ha-1, o tręšimo trąšomis su fosforo bakterijomis pelnas siekė 701,4 Lt ha-1. Šios trąšos išbandytos ir praktiškai žemdirbių laukuose. 

Biologizuotos trąšos buvo naudojamos ir žieminių kviečių pasėliuose. Eksperimentas atliktas Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje. Eksperimentu nustatyta, kad tręšiant trąšų norma N48P44K88 ir naudojant biologizuotas trąšas, žieminių kviečių derlingumas patikimai didėjo. Žieminių kviečių derlingumas padidėjo 33 proc. Padidinus trąšų normą iki N96P88K176 trąšos su azotobakterėmis nebuvo tokios efektyvios. Grūdų derlingumas padidėjo 7,3 proc. Tačiau gausesnio tręšimo atveju efektyvesnės buvo trąšos, praturtintos fosforą mobilizuojančiomis bakterijomis. Panaudojus biologizuotas trąšas nustatytas 13 proc. didesnis žieminių kviečių grūdų derlingumas.

Gauti rezultatai rodo, kad pasirinkta tinkama inovatyvių trąšų gamybos kryptis. „Arvi fertis“ specialistų ir mokslininkų sukurtos bei gamybininkų laukuose išbandytos kompleksinės trąšos su biologiniais priedais – mikroorganizmais, gerinančiais azoto ir fosforo įsisavinimą, mažinant maistinių elementų praradimus, sudaro prielaidas mažesnių  tręšimo normų naudojimui. Biologiniai preparatai duoda keleriopą naudą: suaktyvina visų dirvos mikroorganizmų veiklą, augalai auga sveikesni, subrandina gausų ir geresnės kokybės derlių.

Naujos kartos „Arvi fertis“ trąšos  ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio savybes, stiprina jo biologinį aktyvumą.  

Dr. V.Paltanavičius, UAB „Arvi fertis“